Aistay pagaliau grįžo į savo kūrybines vėžes. Ilgai blaškiausi tarp pop-, elektroninės, klubinės muzikos, tačiau įsiklausiusi į save supratau, kad noriu kurti savo širdies ir jausmų muziką, kuri būtų tikra, jautri ir paliečianti kitus.

Klipas atskleidžia skausmingas emocijas, salėje laukiu TO žmogaus, kuris vis pažada, bet neateina, nerimastingai su liūdesiu laukiu, nes vis tikiu tuo žmogumi. Scenoje šokanti šokėja – tai mano besidraskanti iš sielvarto širdis ir jausmai, nes įskaudinama esu vėl ir vėl. Klipo (dainos) pabaigoje retoriškai kvestionuoju, ar dar laikyti tą rezervuotą vietą širdyje JAM, žinau, kad atsakyti turiu „Jau užtenka“ – ir scenoje šokėja sustoja, kaip ir mano jausmai, juos sustabdau ir paleidžiu, daugiau iš JO nieko nebesitikėdama. Daina apie tėvo (ne)santykį su dukra.