Dovilė Kazonaitė
Drugeliu plasnosiu

Balsavimas baigtas

Dovilė Kazonaitė gimė Klaipėdoje, baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo choro dirigavimo ir solinio dainavimo specialybes.
Nuo 2013 m. solistė dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2015 m. už Tel Avivo operos teatre per gastroles LNOBT atliktą Kerubino vaidmenį Mozarto operoje „Figaro vedybos“ kritikų įvertinta už aktorinį meistriškumą ir gražų balso tembrą.
2017 m. pelnė „Operos vilties“ premiją už grafienės Gabrielės vaidmenį J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“. Taip pat LNOBT solistė yra atlikusi Barbarinos vaidmenį („Figaro vedybos“, W. A. Mozart), Aninos vaidmenį („Traviata“, G. Verdi), Mersedes („Karmen“, G. Bizet) ir kt.
Solistė yra kviečiama dalyvauti įvairiuose projektuose su Lietuvos valstybiniu dainų ir šokių ansambliu, kur sukūrė Eglės vaidmenį (V. Klovos opera „Pilėnai“), Marcelės vaidmenį (Al. Bražinsko muzikinė drama „Pagramančio šnekučiai“), VCO (Vilniaus city opera, vad. D. Ibelhaubtaitė), kur atliko Mersedes vaidmenį (G. Bizet/ M. Basanov „E-Carmen“), dainininkės partiją (G. Puccini „Manon Lesko“). Su Baltijos kameriniu operos teatru atliko Tatjanos vaidmenį (P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“), Lilos partiją (muzikinė drama „Lila“, režisierius Ž. Vingelis). Belindos partiją operoje „Didonė ir Enėjas“ su choru „Aidija“ (H. Purcell ). Klaipėdos muzikiniame teatre sukūrė Donos Elvyros vaidmenį operoje „Don Žuanas“ (W. A. Mozart).
Dainininkė rengia koncertines programas su Čiurlionio kvartetu, su Klaipėdos kameriniu orkestru atliko soprano partiją W. A. Mozart „Requiem“ bei „Pamario giesmės“ (J. Jurkūnas). Su akordeonistu Tadu Motiečiumi sukūrė mono spektaklį „Žemė prašė, kad žmonės mirtų“ (F. Bajoro ciklo „Sakmių siuita“ motyvais).
Atlikėja yra vertinama šių laikų lietuvių kompozitorių, tad jie kviečia solistę atlikti savo naujus kūrinius. Anot muzikologės Juditos Žukienės, solistės atliekami lietuviški kūriniai malonaus tembro, savitos interpretacijos ir raiškios dikcijos dėka atgyja ir gyvena.
Solistė ne kartą yra dainavusi diriguojant M. Štaškui, G. Rinkevičiui, M. Pitrėnui, R. Gražiniui, J. Geniušui, R. Šervenikui, V. Miškiniui, J. Wallnig, D. Rustioni ir kt. Dainavusi operose su tokiais scenos partneriais kaip Kostas Smoriginas, Edgaras Montvydas, Justina Gringytė, Katerina Tretyakova, Merūnas Vitulskis ir kt.

Pasak D. Kazonaitės, „Drugeliu plasnosiu“ – tai istorija apie kiekvieno mūsų virsmą ir jausmų proveržį, kurį patiriame sulaukę trisdešimties, peržengę pirmą brandos slenkstį. Dainos autorė neslepia, kad šį gyvenimo etapą išgyveno pati – kaip atlikėja ir moteris.

„Mano manymu, žmonės pradeda skleistis tik perkopę trisdešimtmetį. Tiek vyrams, tiek moterims perkopus šį slenkstį paaiškėja daug dalykų apie save. Su tuo „kokonu“ paliekame nemažai vidinių kompleksų ir iliuzijų, tarsi išsineriame iš savęs jaunuolio ir skrendame į pažintį su savimi vyresniu. Tikiu, kad tai tik pradžia, ir neaišku, kiek dar prireiks metų, kad į pasaulį žvelgtume su šypsena, išmintimi, be jokios baimės. „Į naują amplua perėjusi solistė pasakoja, kad dainos siužetą kūrė neatsitiktinai. Vaizdo klipe žiūrovai atpažins socialines žinutes, perteikiamas gamtos vaizdiniais bei įvaizdžio detalėmis.

„Vaizdo klipe daug simbolių. Prabangi suknelė simbolizuoja socialinius vaidmenis ir susikurtus standartus, kurie yra visuomenės žaidimų dalis – smagūs, tačiau dažnai užgožiantys mus pačius. Subrendęs javų laukas siejasi su asmenybės branda, savęs pažinimu bei iš to išplaukiančiu laisvės pojūčiu. Saulė – gyvenimo džiaugsmas, buvimas čia ir dabar. Pievoje gimsta laisvė, o su drugeliais – meilės pojūčiai. Galiausiai pati dainoje išeinu iš klasikinio žanro rėmų, drąsiai neriu į kūrybinius vingius.“

Kiti klipai

8 kambarys – Kaip minimum

8 kambarys
Kaip minimum

Peržiūrėti
Greta Šepliakovaitė – Juoda

Greta Šepliakovaitė
Juoda

Peržiūrėti
Saulius Petreikis – Duduko ašaros

Saulius Petreikis
Duduko ašaros

Peržiūrėti
Rasa Kaušiūtė – Gal…

Rasa Kaušiūtė
Gal...

Peržiūrėti
.